Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 198 958 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 198 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Bokšto gatvė

Bokšto gatvė – viena seniausių Vilniaus senamiesčio gatvių, jungianti Didžiosios ir Subačiaus gatves.

Bokšto g. 2 valdoje buvo įrengtas vienas seniausių Vilniuje Niškovskio viešbutis, turėjęs originalų pastato fasadą. Šiame name buvo apsistojęs vienas 1863 m. sukilimo vadų Zigmantas Sierakauskas. Prieš karą 1905-1914 metais šiame name gyveno daktaras Jonas Basanavičius.

Bokšto ir Išganytojų gatvių kampe jau XVI a. stovėjo gotikiniai namai, kuriuos XVIII a. nupirko Juozapas Savičius, juos padovanojęs gailestingosioms seserims. Taip pat dalį pastatų ligoninei padovanojo Smolensko vyskupas Boguslavas Gosievskis, čia turėjęs nuosavybę. Bokšto g. 6 pastatuose veikusi Savičiaus vardo ligoninė, įsteigta 1743 metais. Ligoninę prižiūrėjo vienuolės – gailestingosios seserys, kurios ligoninės komplekso pastate turėjo savo špitolę. Į ligoninę buvo galima patekti iš Bokšto gatvės pusės pro barokinį portalą turėjusį įėjimą. Ligoninės pastatuose buvo įrengta Šv. Vincento ir Pauliaus koplyčia. Ligoninėje nuo 1803 m. su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentais dirbo ir profesorius Jozefas Frankas. 1831 m. ligoninėje atidarytos kai kurios universiteto klinikos. Po I pasaulinio karo komplekse įsikūrė ir iki 2003 m. veikė Odos ir venerinių ligų dispanseris, Venerologijos institutas. Pagal Adomą Honorį kirkorą prie ligonės stovėjo šv. Elžbietos bažnytėlė.

Bokšto g. 8 stovėjęs pastatas priklausė bajorui Podbipientai. Šiame name savo vaikystę praleido Juzefas Pilsudskis. Bokšto g. 10 pastatytas namas buvo vieno aukšto, 1808 m. jame pristatytas antras aukštas. Pastatas priklausė Romeriams. Pastate nuo XVIII a. veikė „Uoliojo lietuvio“ masonų ložė. Kieme buvo pastatyta dailininkų Kanuto Rusecko, Jono Zenkevičiaus ir Alfredo Romerio dirbtuvė, pavadinta „Romerių akademija“. Čia dirbo ir Kanuto Rusecko sūnus Boleslovas Ruseckas, taip pat Edvardas Matas Romeris. Name yra gyvenęs „Vilniaus albumo“ sudarytojas Jonas Kazimieras Vilčinskis. Nuo 1808 m. namą užstojo aklina mūro siena.

Daugiau…


Naujienos


balandžio 9 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Museo Estatal de Historia, Moscú, Rusia, 2016-10-03, DD 49.jpg
Valstybinis istorijos muziejus (Maskva, Rusija)
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

„Fallout“ slėptuvė

Fallout – atvirojo pasaulio kompiuterinis žaidimas vaidmenimis (RPG) DOS ir Windows platformoms.

Žaidime iškeliama mintis, kad XXI amžiuje (tiksliau 2077 metais) kils branduolinis karas, per valandą nušluosiantis viską, bet per kitą šimtmetį viskas pamažu atgims.

Tik pasaulis niekada nebebus toks, koks buvęs. Visi žmonijos likučiai išsimėtę giliai po žeme įrengtuose milžiniškuose bunkeriuose – slėptuvėse. Joks žmogus nėra matęs saulės šviesos. Visi gimsta ir miršta po masyviomis metalinėmis durimis, kurių nevalia atidaryti, nes lauke tyko greita mirtis. Vienuose bunkeriuose esantys žmonės nieko nežino apie kitus ir ar kitos slėptuvės dar išvis veikia.

Žaidimas prasideda 2161. Staiga sutrinka numeriu 13 pažymėtos slėptuvės pagrindinė vandens pompa ir lieka tik 150 dienų, kol išseks vandens atsargos. Slėptuvės valdytojas sudeda į žaidėją paskutinę visų viltį išlikti. Jis išsiunčiamas rytų kryptimi surasti kitą slėptuvę, pažymėta numeriu 15, ir gauti detales, kurios būtinai reikalingos pompai sutaisyti.

Žaidėjas jau pirmą minutę išėjęs lauk prie durų randa lavoną, iš kurio paima peilį, pistoletą su nedideliu kiekiu šovinių, signalinę raketą ir truputėlį medikamentų. Tuoj pat susikaunama su milžiniškomis mutavusiomis žiurkėmis ir išeinama į dienos šviesą.

Jis net nenutuokia, kad vietoj begalinės radiacijos išdegintos dykynės, kurios tikėjosi, netrukus susidurs su tuo, ko nesapnavo net savo baisiausiame košmare. Mutantai, gigantai skorpionai, visur siautėjantys plėšikai, žmonės, kurie dar gyvi, bet nuo radiacijos virtę į zombius, daktarai, kurie už gydymą ima akies mokestį ir žmonių gentys, mėginančios išlikti – auginančios dvigalves karves, bet prarandančios po tris narius per naktį. Lyg to būtų maža, keliaujantys prekeiviai pasakoja legendas apie „Death Claw“, prieš kurį būriai kovotojų iki dantų ginkluoti automatiniais ginklais neatsilaiko, o kurie išgyvena kautynes – išprotėja. O artimiausios trys slėptuvės seniai ir visiškai sunaikintos. Galiausiai egzistuoja sekta, norinti paversti visus žmones sužvėrėjusiais mutantais ir Plieno Brolija, siekianti atkurti technologijas.

Šios savaitės iniciatyva yra apokaliptinė ir postapokaliptinė fantastika.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga